Kaip atsikratyti smėlio blusų ant šunų – veiksmingi metodai ir patarimai

Kaip atsikratyti smėlio blusų ant šunų

Jei jūs ir jūsų pūkuotas draugas mėgstate leisti laiką paplūdimyje, galbūt susidūrėte su varginančia smėlio blusų problema. Šie mažyčiai vabzdžiai gali sukelti sunkų diskomfortą jūsų šuniui, sukelti niežulį, įbrėžimus ir net odos infekcijas. Kad šuo būtų laimingas ir sveikas, svarbu žinoti, kaip atsikratyti smėlio blusų.

Svarbiausia prevencija: Geriausias būdas kovoti su smėlio blusomis yra neleisti joms užpulti jūsų šuns. Prieš eidami į paplūdimį, užtepkite specialiai šunims sukurtą blusų repelentą. Ieškokite produktų, kurių sudėtyje yra tokių ingredientų kaip fipronilas ar permetrinas, nes žinoma, kad jie veiksmingai atbaido blusas.

Dažnas kirpimas: Reguliarūs kirpimo užsiėmimai gali padėti pastebėti ir pašalinti iš šuns kailio smėlio blusas. Naudokite smulkių dantytų blusų šukas, kad atsargiai iššukuotų šuns kailį, ypatingą dėmesį skirdami kaklo, pilvo ir uodegos sritims. Jei pastebėjote blusų, pamerkite šukas į dubenį su muiluotu vandeniu, kad jos nužudytų.

Nepamirškite kruopščiai išvalyti savo namų: Kai susiduriate su smėlio blusomis, svarbu sutelkti dėmesį ne tik į savo šunį, bet ir į namus. Reguliariai siurbkite kilimus ir baldus, o šuns patalynę nuplaukite karštu vandeniu, kad sunaikintumėte visas ten pasislėpusias blusas ar kiaušinius. Taip pat galite apsvarstyti galimybę naudoti purškiklį nuo blusų ar miltelius savo namams ir kiemui gydyti.

Kas yra smėlio blusos?

Kas yra smėlio blusos?

Smėlio blusos, taip pat žinomos kaip smėlio musės arba paplūdimio blusos, yra maži parazitiniai vabzdžiai, dažnai sutinkami smėlėtose pakrantės vietose. Nepaisant savo pavadinimo, smėlio blusos nėra tikros blusos ir visai nesusijusios su blusomis. Jie priklauso kitai vabzdžių šeimai, vadinamai vėžiagyviais.

Smėlio blusos paprastai yra labai mažos, maždaug 1–3 milimetrų ilgio. Jie turi ploną, pailgą kūną su ilgomis kojomis, leidžiančiomis greitai judėti smėlėtoje aplinkoje. Nepaisant mažo dydžio, smėlio blusos gali sukelti didelį diskomfortą ir dirginimą tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Šios mažytės būtybės dažniausiai sutinkamos paplūdimiuose, nes klesti šiltose ir smėlėtose buveinėse. Jie aktyviausi temstant ir auštant, juos traukia žinduolių, įskaitant šunis, skleidžiama šiluma ir anglies dioksidas.

Skirtingai nuo įprastų blusų, kurios užkrečia gyvūnus ir gyvena ant jų, smėlio blusos negyvena ant jų šeimininkų. Prieš grįždami į smėlėtas buveines, jie įkando ir minta savo šeimininkų krauju. Smėlio blusų įkandimai gali labai niežti ir sukelti pažeistos vietos odos paraudimą, patinimą ir sudirginimą.

Pagrindinės smėlio blusų savybės
1. Mažas dydis – maždaug 1–3 milimetrų ilgio.
2. Plonas, pailgas kūnas ilgomis kojomis.
3. Aktyvus temstant ir auštant.
4. Traukia žinduolių skleidžiama šiluma ir anglies dioksidas.
5. Įkąsti ir maitintis savo šeimininkų krauju.

Svarbu imtis prevencinių priemonių šunims apsaugoti nuo smėlio blusų įkandimų, ypač lankantis smėlėtose pakrantės zonose. Reguliarus šukavimas, blusų repelentų naudojimas ir vengimas vietų, kuriose paplitusios smėlio blusos, gali padėti apsaugoti šunis nuo šių įkyrių vabzdžių.

Užsikrėtimo smėlio blusomis požymiai

Jei jūsų šuo praleidžia laiką smėlėtose vietose, svarbu stebėti, ar nėra užsikrėtimo smėlio blusomis požymių. Smėlio blusos, taip pat žinomos kaip paplūdimio blusos arba kurmių blusos, yra maži vėžiagyviai, gyvenantys smėlėtoje aplinkoje ir galintys šunims sukelti diskomfortą bei sudirginti odą.

Vienas iš labiausiai paplitusių smėlio blusų užkrėtimo požymių yra per didelis įbrėžimas ir įkandimas. Jei pastebėjote, kad šuo drasko ar kandžioja kailį dažniau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jį įkando smėlio blusos. Įkandimai gali būti niežtintys ir nemalonūs, todėl nuolatinis įbrėžimas ir kramtymas.

Kitas ženklas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra raudona, uždegusi oda. Smėlio blusų įkandimai gali sukelti sudirginimą ir paraudimą, kuris gali būti ypač pastebimas šunims, kurių kailis yra šviesus. Pažeistos vietos taip pat gali būti patinusios ir karštos liečiant.

Sunkiais atvejais, užsikrėtus smėlio blusomis, gali slinkti plaukai ir susidaryti šašai ar opos. Jei pastebėjote trūkstamo kailio dėmių ar kokių nors neįprastų odos pakitimų, svarbu, kad šunį apžiūrėtų veterinarijos gydytojas. Šie simptomai gali rodyti rimtesnę užkrėtimą arba pagrindinę odos ligą.

Taip pat verta paminėti, kad smėlio blusos aktyviausios šiltuoju metų laiku, todėl tuo metu ypač svarbu būti budriems. Imantis prevencinių priemonių, tokių kaip reguliarus šuns kailio šukavimas ir tikrinimas, gali padėti sumažinti užsikrėtimo riziką.

Jei įtariate, kad jūsų šuo gali būti užsikrėtęs smėlio blusomis, svarbu kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jūsų veterinaras gali rekomenduoti tinkamą gydymą nuo blusų ir padėti sumažinti jūsų šuns diskomfortą. Tinkamai prižiūrėdami ir gydydami galite padėti savo pūkuotam draugui atsikratyti tų įkyrių smėlio blusų ir išlaikyti juos laimingus bei sveikus.

Smėlio blusų užkrėtimo prevencija

Jei norite apsaugoti savo šunį nuo smėlio blusų, labai svarbu imtis prevencinių priemonių. Štai keletas veiksmingų būdų užkirsti kelią smėlio blusų užkrėtimui:

1. Reguliarus priežiūros: Laikykite savo šuns kailį švarų ir gerai prižiūrimą, kad jis būtų mažiau patrauklus smėlio blusoms. Reguliariai valykite ir maudykite šunį blusų šampūnu, kad sumažintumėte užsikrėtimo riziką.

2. Venkite užkrėstų vietų: Laikykitės atokiau nuo vietovių, kuriose gausu smėlio blusų, pavyzdžiui, smėlio paplūdimių ir kopų. Jei gyvenate vietovėje, kurioje smėlio blusos yra dažnos, apsvarstykite galimybę vedžioti savo šunį skirtingose ​​​​vietose.

3. Naudokite prevencines priemones: Pasitarkite su veterinarijos gydytoju ir naudokite blusų prevencijos priemones, rekomenduojamas jūsų šuns veislei ir dydžiui. Šie produktai gali būti vietinio gydymo, antkaklių ar geriamųjų vaistų, skirtų blusoms atbaidyti ir naikinti, pavidalu.

4. Laikykite savo kiemą švarų: Reguliariai valykite savo kiemą ir pašalinkite visas šiukšles, lapus ar stovintį vandenį, kuriame gali pasislėpti smėlio blusos. Reguliariai pjaukite veją ir karpykite krūmus, kad sumažintumėte blusų populiaciją.

5. Patikrinkite savo šuns patalynę: Reguliariai nuplaukite šuns patalynę karštu vandeniu, kad sunaikintumėte visas pasislėpusias blusas ar kiaušinius. Dažnai išsiurbkite šuns miegamąją vietą ir aplinkines vietas, kad pašalintumėte blusas ar kiaušinius, kurie galėjo nukristi.

6. Pasitarkite su profesionalu: Jei gyvenate vietovėje, kurioje daug smėlio blusų, apsvarstykite galimybę susisiekti su profesionalia kenkėjų kontrolės tarnyba, kad gautumėte patarimų dėl veiksmingų gydymo ir prevencijos metodų.

Laikydamiesi šių prevencinių priemonių, galite žymiai sumažinti riziką, kad jūsų šuo užsikrės smėlio blusomis. Svarbu būti budriems ir imtis veiksmų, kad apsaugotumėte savo pūkuotą draugą nuo šių erzinančių kenkėjų.

Šunų smėlio blusų įkandimų gydymas

Jei jūsų šunį įkando smėlio blusos, svarbu imtis veiksmų, kad sumažintumėte diskomfortą ir išvengtumėte tolesnių komplikacijų. Štai keletas žingsnių, kurių galite imtis, norėdami gydyti smėlio blusų įkandimus savo šuniui:

1. Įvertinkite situaciją: Pradėkite apžiūrėdami savo šuns odą, kad nustatytumėte smėlio blusų įkandimus. Ieškokite mažų raudonų iškilimų ar įkandimų sankaupų. Tai gali lydėti niežulys, patinimas ar paraudimas.

2. Nuvalykite paveiktą vietą: Norėdami švelniai nuvalyti įkandimus, naudokite švelnų antiseptiką arba naminiams gyvūnėliams saugų valiklį. Tai padės išvengti bet kokios infekcijos ir nuramins jūsų šuns odą.

3. Uždėkite šaltą kompresą: Norėdami sumažinti niežulį ir sumažinti uždegimą, uždėkite šaltą kompresą ant pažeistos vietos. Apvyniokite kelis ledo kubelius į rankšluostį ir keletą minučių švelniai prispauskite prie įkandimų. Tai gali suteikti laikiną palengvėjimą jūsų šuniui.

4. Naudokite nereceptines priemones: Yra įvairių nereceptinių kremų ir purškalų, kurie gali padėti sumažinti niežulį ir sumažinti uždegimą. Būtinai rinkitės specialiai šunims skirtus produktus ir atidžiai laikykitės instrukcijų.

5. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju: Jei jūsų šuns smėlio blusų įkandimai yra stiprūs arba pastebėjote bet kokius infekcijos požymius, svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jūsų veterinaras gali skirti geriamųjų vaistų arba rekomenduoti papildomų gydymo būdų, kad jūsų šuo greitai pasveiktų.

6. Užkirsti kelią būsimiems užkrėtimams: Norint apsaugoti šunį nuo būsimų smėlio blusų įkandimų, svarbu imtis prevencinių priemonių. Laikykite savo šuns patalynę švarią, reguliariai siurbkite namus ir naudokite tinkamas apsaugos nuo blusų priemones, kaip rekomendavo veterinaras.

Atminkite, kad šunų smėlio blusų įkandimų gydymas reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Tinkamai prižiūrint, jūsų šuo greitai atsigaus.

Namų gynimo priemonės nuo smėlio blusų ant šunų

Jei jūsų šuo kenčia nuo smėlio blusų įkandimų, yra keletas namų gynimo priemonių, kurios padės sumažinti diskomfortą ir atsikratyti kenkėjų. Šios priemonės yra saugios ir veiksmingos, jas galima lengvai atlikti namuose.

Priemonė Aprašymas
Obuolių sidro acto vonia Vonioje arba dideliame dubenyje lygiomis dalimis sumaišykite obuolių sidro actą ir vandenį. Mirkykite savo šunį šiame tirpale apie 10 minučių, tada gerai nuplaukite. Obuolių sidro actas padeda nuraminti niežulį ir naikinti blusas.
Citrinų sulčių purškalas Sumaišykite dviejų citrinų sultis su litru vandens ir supilkite mišinį į purškimo buteliuką. Purškite šuns kailį, sutelkdami dėmesį į paveiktas vietas. Citrinų sultys veikia kaip natūralus blusų repelentas.
Kepimo sodos pasta Sumaišykite kepimo soda su pakankamai vandens, kad susidarytų pasta. Užtepkite pastą įkandusias vietas ir palikite apie 10 minučių prieš nuplaunant. Kepimo soda padeda sumažinti niežėjimą ir uždegimą.
Nimbamedžio aliejus Neem aliejų sumaišykite su nešiklio aliejumi, pavyzdžiui, kokosų aliejumi, santykiu 1:10. Užlašinkite kelis lašus šio mišinio ant šuns kailio, atkreipdami dėmesį į pažeistas vietas. Neem aliejus pasižymi natūraliomis insekticidinėmis savybėmis ir padeda atbaidyti blusas.
Avižinių dribsnių vonia Puodelį avižinių dribsnių sutrinkite į smulkius miltelius ir sumaišykite su šiltu vandeniu. Išmaudykite savo šunį šioje avižinių dribsnių vonelėje ir būtinai prisotinsite jo kailį. Avižiniai dribsniai malšina niežulį ir dirginimą, kurį sukelia blusų įkandimai.

Atminkite, kad nors šios namų gynimo priemonės gali palengvinti jūsų šunį, taip pat svarbu imtis priemonių, kad būtų išvengta būsimų užkrėtimų. Reguliarus šuns šukavimas, patalynės valymas ir namų siurbimas gali padėti atsikratyti smėlio blusų ir apsaugoti šunį nuo užkrėtimo.

Kada kreiptis į veterinarą

Jei jūsų šuo jaučia stiprų niežulį, diskomfortą ar skausmą dėl smėlio blusų užkrėtimo, svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją. Veterinarijos gydytojas galės tiksliai diagnozuoti ir gydyti problemą, suteikdamas pagalbą jūsų šuniui.

Kai kuriais atvejais paprastas smėlio blusų užkrėtimas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip alergijos, infekcijos ar antrinės odos problemos. Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, labai svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju:

– Nuolatinis įbrėžimas ar įkandimas pažeistoje vietoje – Plaukų slinkimas arba odos paraudimas
– Atviros opos ar pažeidimai – Patinimas arba uždegimas
– per didelis letenų ar kitų kūno dalių laižymas arba kramtymas - Iš pažeistos vietos sklinda nemalonus kvapas

Veterinarijos gydytojas galės paskirti vaistus, tokius kaip geriamieji arba vietiniai blusų gydymo būdai, kad veiksmingai pašalintų jūsų šuns smėlio blusas. Jie taip pat pateiks gaires, kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo ateityje, ir pateiks papildomų patarimų, kaip jūsų šuo jaustis patogiai ir be parazitų.

Jei nesate tikri, ar jūsų šuo kenčia nuo smėlio blusų užkrėtimo, arba jei jo simptomai išlieka arba pablogėja nepaisant gydymo namuose, geriausia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad būtų galima tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Vaizdo įrašas:

Veterinarinė dermatologija: paplūdimio blusos ant šunų

Autoriaus nuotrauka

Daktaras Chyrle'as Bonkas

Dr. Chyrle Bonk, atsidavusi veterinarijos gydytoja, savo meilę gyvūnams derina su dešimtmečio patirtimi mišrių gyvūnų priežiūros srityje. Be savo indėlio į veterinarinius leidinius, ji pati tvarko savo galvijų bandą. Kai nedirba, ji mėgaujasi ramiu Aidaho kraštovaizdžiu, kartu su vyru ir dviem vaikais tyrinėja gamtą. Dr. Bonk 2010 m. Oregono valstijos universitete įgijo veterinarinės medicinos (DVM) daktaro laipsnį ir dalijasi savo patirtimi rašydama veterinarijos tinklalapiams ir žurnalams.

Palikite komentarą