Šuo atsisakymas valgyti pusryčius, priešingai nei vakarienė

Šuo nustojo valgyti pusryčius, bet valgo vakarienę

Jūsų šuo staiga nustojo valgyti pusryčius, bet toliau valgo vakarienę? Nesijaudinkite, tai yra įprastas elgesys, su kuriuo susiduria daugelis šunų savininkų. Nors tai gali kelti nerimą, yra keletas priežasčių, kodėl jūsų šuo gali pasikeisti mitybos įpročiuose.

Pirma, svarbu pažymėti, kad šunys yra individai, turintys savo pageidavimus ir įpročius. Kaip ir žmonės, jie gali turėti skirtingą apetitą ir mitybos įpročius. Kai kurie šunys gali tiesiog nebūti alkani ryte arba nori valgyti vėliau. Gali būti, kad jūsų šuo natūraliai pakeitė savo mitybos įpročius, kad geriau atitiktų jo poreikius.

Kita šio pokyčio priežastis gali būti medicininė problema. Jei jūsų šuo staiga nustojo valgyti pusryčius, bet vis dar turi sveiką apetitą vakarienei, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju. Gali būti pagrindinė sveikatos būklė, kuri turi įtakos jūsų šuns apetitui. Visada geriau būti saugiems ir atmesti bet kokias galimas sveikatos problemas.

Priežastys, kodėl jūsų šuo nustojo valgyti pusryčius

Apetito stoka: Viena dažniausių priežasčių, kodėl šuo gali nustoti valgyti pusryčius, yra tiesiog apetito stoka. Šunims, kaip ir žmonėms, kartais gali pasitaikyti dienų, kai ryte tiesiog nesinori valgyti. Paprastai tai nekelia susirūpinimo, nebent tai tęstųsi kelias dienas.

Rutinos pasikeitimas: Šunims klesti rutina ir bet koks staigus dienos režimo pasikeitimas gali prarasti apetitą. Jei jūsų šuo neseniai patyrė šėrimo grafiko ar bet kokios kitos tvarkos pasikeitimą, tai gali būti priežastis, kodėl jis nebevalgo pusryčių.

Stresas ar nerimas: Šunys taip pat gali patirti stresą ar nerimą, o tai gali turėti įtakos jų apetitui. Jei pastaruoju metu įvyko kokių nors pokyčių namų ūkyje arba jūsų šuo patiria stresinių situacijų, dėl to jis gali prarasti apetitą ryte.

Sveikatos problemos: Kai kuriais atvejais šuo gali nustoti valgyti pusryčius dėl pagrindinių sveikatos problemų. Dėl dantų problemų, skrandžio problemų ar infekcijų šuo gali prarasti apetitą. Jei pastebite kokių nors kitų simptomų arba jūsų šuo nuolat atsisako pusryčių, svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad išvengtumėte galimų sveikatos problemų.

Su amžiumi susiję pokyčiai: Šunims senstant, jų medžiagų apykaita ir valgymo įpročiai gali keistis. Senyvo amžiaus šunys gali pradėti mažiau ėsti arba tapti smulkesni su maistu. Jei jūsų šuo sensta, jo sumažėjęs apetitas ryte gali būti įprasta senėjimo dalis.

Maisto pageidavimai: Šunys, kaip ir žmonės, gali teikti pirmenybę tam tikram maistui. Jei jūsų šuo nevalgo pusryčių, bet noriai valgo vakarienę, gali būti, kad jis tiesiog mieliau renkasi vakarienės maistą arba dienos laiką, kai yra šeriamas. Apsvarstykite galimybę ryte pasiūlyti kitokio maisto arba pakoreguoti maitinimo grafiką, kad pamatytumėte, ar tai turi įtakos.

Atminkite, kad jei jūsų šuo nustojo valgyti pusryčius ir jums tai kelia nerimą, visada geriausia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad išvengtumėte galimų sveikatos problemų ir gautumėte profesionalų patarimą.

Apetito stoka ryte

Daugelis šunų savininkų gali pastebėti, kad jų augintiniams trūksta apetito ryte, bet jie nori valgyti vakarienę. Šis valgymo modelių pokytis gali būti gluminantis ir nerimą keliantis šunų savininkams.

Keletas veiksnių gali prisidėti prie šuns apetito trūkumo ryte. Viena iš galimų priežasčių yra ta, kad šunų medžiagų apykaita ryte natūraliai būna lėtesnė, palyginti su vėlesniu dienos metu. Dėl to gali sumažėti noras valgyti. Be to, kai kurie šunys gali jausti nedidelį skrandžio diskomfortą ryte dėl per naktį susikaupusių skrandžio rūgščių, kurios gali dar labiau slopinti jų apetitą.

Kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra bendras šuns gyvenimo būdas ir rutina. Jei šuo yra mažiau aktyvus arba neužsiima fizine veikla ryte, jis gali nesijausti toks alkanas, palyginti su tuo, kad vėliau dienos metu yra aktyvesnis. Be to, šėrimo grafikai gali turėti įtakos šuns apetitui. Jei šuo paprastai valgo vakarienę arčiau prieš miegą, jis gali pabusti mažiau alkanas dėl to, kad valgė vėliau.

Kai kuriais atvejais apetito stoka ryte gali būti pagrindinės sveikatos problemos požymis. Šunys gali jausti pykinimą ar virškinimo sutrikimus, dėl kurių jie gali atsisakyti maisto ryte. Visada svarbu stebėti bendrą šuns elgesį ir apetitą, kad įsitikintumėte, jog nėra pagrindinių sveikatos problemų.

Jei jūsų šuo nuolat neturi apetito ryte, bet turi sveiką apetitą vakarienei, gali būti naudinga pakoreguoti jo šėrimo grafiką. Apsvarstykite galimybę skirti mažesnę pusryčių porciją ir didesnę vakarienės porciją, kad atitiktų natūralius valgymo būdus. Taip pat gali būti naudinga ryte suteikti daugiau psichinės ir fizinės stimuliacijos, kad padidėtų jų apetitas.

Jei nerimaujate dėl jūsų šuns apetito stokos arba kitų jo elgesio ar sveikatos pokyčių, geriausia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Jie gali įvertinti jūsų šunį ir pateikti nurodymus, atsižvelgdami į konkrečius jo poreikius ir aplinkybes.

Maisto pageidavimai

Maisto pageidavimai

Kaip ir žmonės, šunys taip pat gali pasirinkti savo maistą. Kai kurie šunys gali teikti pirmenybę sausam ėdalui, o kitiems – šlapiam maistui arba abiejų mišiniui. Svarbu, kad naminių gyvūnėlių savininkai suprastų savo šuns pageidavimus ir rūpintųsi jais.

Kalbant apie valgymo laiką, kai kurie šunys pusryčiams ir vakarienei gali skirtis. Nors vienas šuo gali nekantriai valgyti pusryčius, kitas šuo gali rodyti nesidomėjimą. Tai gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant maisto skonį, tekstūrą ar temperatūrą.

Taip pat gali būti, kad šuo tiesiog nėra alkanas ryte ir mieliau valgo vėliau. Kaip ir žmonės, šunys gali turėti skirtingą apetitą skirtingu paros metu. Kai kurie šunys gali būti aktyvesni ir alkani vakare, o kiti gali rinktis pagrindinį maistą ryte.

Jei šuo nustoja valgyti pusryčius, bet toliau valgo vakarienę, svarbu stebėti bendrą jo apetitą ir elgesį. Jei šuns apetitas išlieka normalus ir jis nerodo jokių ligos ar diskomforto požymių, tikėtina, kad jis paprasčiausiai mieliau valgo vėliau.

Tačiau jei šuns apetitas ir toliau netenka arba atsiranda kitų susijusių simptomų, svarbu pasikonsultuoti su veterinaru. Apetito praradimas kartais gali būti pagrindinės sveikatos problemos požymis, todėl geriau būti saugiems ir paprašyti profesionalo įvertinti šuns būklę.

Maisto pirmenybė Aprašymas
Sausas trupinys Kietas, traškus šunų maistas, padedantis pagerinti dantų sveikatą
Šlapias maistas Minkštas, drėgnas šunų maistas, kuris gali būti kvapnesnis ir patrauklesnis
Abiejų mišinys Sausų smulkmenų ir šlapio maisto derinys, suteikiantis daugiau įvairovės

Supratimas ir prisitaikymas prie šuns maisto pasirinkimo gali padėti užtikrinti, kad jie mėgautųsi maistu ir išlaikytų sveiką apetitą. Svarbu užtikrinti subalansuotą ir maistingą mitybą, atitinkančią jų specifinius mitybos poreikius.

Sveikatos problemos, turinčios įtakos apetitui

Gali kilti įvairių sveikatos problemų, kurios gali turėti įtakos šuns apetitui, todėl jis atsisako pusryčių, bet vis tiek valgo vakarienę. Gyvūnų savininkams svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, nes jie gali rodyti pagrindinę sveikatos problemą:

Dantų problemos: Šunys, turintys dantų problemų, tokių kaip dantų ėduonis, dantenų ligos ar burnos ertmės infekcijos, valgydami gali jausti skausmą ar diskomfortą. Dėl to jie gali vengti kieto ar kramtomo maisto, kuris dažnai siūlomas per pusryčius.

Virškinimo trakto problemos: Šunims, turintiems virškinimo trakto problemų, tokių kaip gastritas, pankreatitas ar uždegiminė žarnyno liga, gali sumažėti apetitas arba jiems gali kilti nepasitenkinimas tam tikro tipo maistu. Dėl to jie gali atsisakyti pusryčių, bet vis tiek valgyti vakarienę.

Skausmas ar diskomfortas: Šunys, patiriantys skausmą ar diskomfortą dėl tokių ligų kaip artritas, kaulų lūžiai ar raumenų traumos, gali turėti sumažėjusį apetitą. Jiems gali būti sunku valgyti ryte, tačiau vakare jaustis geriau, o tai gali paaiškinti jų valgymo elgesio pokyčius.

Stresas ar nerimas: Stresą ar nerimą patiriantys šunys gali prarasti apetitą. Aplinkos pokyčiai, kasdienybė arba naujų žmonių ar augintinių buvimas gali prisidėti prie jų streso lygio. Dėl to jie gali praleisti pusryčius, bet valgyti vakarienę, kai jaučiasi lengviau.

Psichikos sveikatos sąlygos: Šunys taip pat gali nukentėti nuo psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija ar pažinimo sutrikimai, kurie gali turėti įtakos jų apetitui. Šie šunys gali sumažinti susidomėjimą maistu arba pamiršti valgyti. Jiems gali pasikeisti valgymo įpročiai, todėl jie nori valgyti vėliau.

Jei šuo nuolat atsisako pusryčių, bet kitu metu palaiko sveiką apetitą, rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinaru. Veterinaras gali atlikti išsamų tyrimą ir atlikti diagnostinius tyrimus, kad nustatytų bet kokias pagrindines sveikatos problemas, kurios gali sukelti apetito pasikeitimą.

Stresas ar nerimas

Jei jūsų šuo staiga nustojo valgyti pusryčius, bet toliau valgo vakarienę, tai gali būti dėl streso ar nerimo. Šunys, kaip ir žmonės, gali patirti emocinį kančią, kuri turi įtakos jų apetitui. Dažniausios šunų streso ar nerimo priežastys gali būti jų aplinkos, rutinos ar socialinės sąveikos pokyčiai.

Jei neseniai persikėlėte į naujus namus, pristatėte naują augintinį ar šeimos narį arba pakeitėte šuns šėrimo grafiką, šie pokyčiai gali sukelti jūsų šuniui nerimą. Atsiskyrimo nerimas, atsirandantis, kai šuo paliekamas vienas, taip pat gali sukelti apetito praradimą.

Kiti šunų streso ar nerimo požymiai gali būti per didelis lojimas, destruktyvus elgesys, neramumas arba pastebimi jų bendro elgesio pokyčiai. Svarbu stebėti savo šuns elgesį ir pasikonsultuoti su veterinaru, jei nerimaujate dėl jo psichinės gerovės.

Kad sumažintumėte savo šuns stresą ar nerimą, galite pabandyti įtraukti nusiraminimo metodus į jo kasdienybę. Tai gali apimti ramios ir patogios erdvės suteikimą jiems, reguliarų mankštą ir žaidimo laiką bei žaislų ar galvosūkių naudojimą protiškai stimuliuoti. Be to, galbūt norėsite pasikonsultuoti su profesionaliu šunų treneriu arba elgesio specialistu, kuris galėtų patarti, kaip sumažinti stresą jūsų šuns gyvenime.

Atminkite, kad kiekvienas šuo yra unikalus, todėl gali prireikti šiek tiek laiko ir eksperimentuoti, kol rasite tai, kas geriausiai tinka jūsų augintiniui. Spręsdami jų stresą ar nerimą, galite padėti jiems atgauti apetitą ir užtikrinti bendrą gerovę.

Rutinos ar aplinkos pasikeitimas

Šunys yra įpročiai, todėl bet kokie jų kasdienybės ar aplinkos pokyčiai gali sukelti jiems stresą ar nerimą, dėl kurio gali dingti apetitas. Ar neseniai įvyko kokių nors pokyčių jūsų šuns gyvenime? Kai kurie pavyzdžiai gali būti persikėlimas į naujus namus, šeimos dinamikos pasikeitimas, naujas gyvūnas ar asmuo namuose arba maisto patiekimo laiko ar tipo pakeitimas. Šie pokyčiai gali sutrikdyti jūsų šuns nusistovėjusią rutiną ir sukelti nenorą pusryčiauti.

Svarbu pažymėti, kad šunys klesti dėl nuoseklumo. Jei neseniai atlikote kokių nors pakeitimų savo šuns rutinoje ar aplinkoje, pabandykite palaipsniui grąžinti jiems ankstesnį tvarkaraštį arba suteikti jiems stabilumo jausmą. Be to, užtikrinus, kad valgymas būtų ramus ir tylus, gali padėti sumažinti bet kokį nerimą, kurį gali patirti jūsų šuo.

Jei jūsų šuo praranda apetitą, nepaisant grįžimo į įprastą rutiną ar aplinką, verta pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad būtų išvengta bet kokių pagrindinių sveikatos problemų. Profesionalas gali padėti nustatyti, ar yra kokių nors kitų veiksnių, turinčių įtakos jūsų šuns mitybos įpročiams, ir pateikti tinkamas gaires, kaip išspręsti problemą.

Maitinimo įpročiai ir laikas

Maitinimo įpročiai: Neretai šunys turi skirtingus mitybos įpročius visą dieną. Kai kurie šunys gali norėti valgyti tik tam tikru laiku, o kiti gali ganyti savo maistą visą dieną. Kiekvienas šuo yra unikalus, todėl šėrimo metu reikia atsižvelgti į jo individualius pageidavimus.

Laikas: Šunys dažnai turi rutiną, kai kalbama apie valgymo laiką. Jie gali tikėtis, kad bus maitinami tam tikru paros metu ir gali būti sunerimę ar sumišę, jei jų maitinimo grafikas bus sutrikdytas. Paprastai šunys turėtų būti šeriami bent du kartus per dieną, dažniausiai valgant pusryčiai ir vakarienė. Svarbu sudaryti nuoseklų maitinimosi grafiką, kuris padėtų išlaikyti sveiką apetitą.

Pusryčių praleidimo priežastis: Gali būti keletas priežasčių, kodėl šuo gali atsisakyti valgyti pusryčius. Gali būti, kad šuo vis dar sotus nuo praėjusios nakties valgio ir ryte neturi apetito. Be to, šunims gali sumažėti apetitas dėl streso, ligos ar aplinkos pasikeitimo. Jei šuo yra sveikas ir įprastai valgo vakarienę, pusryčių praleidimas gali nekelti nerimo. Tačiau jei šuns apetito stoka išlieka arba jį lydi kiti simptomai, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Patarimai, kaip susikurti sveiko maitinimosi rutiną: Norėdami užtikrinti, kad jūsų šuo išlaikytų sveiką apetitą, atsižvelkite į šiuos patarimus:

  1. Laikykitės įprasto maitinimo grafiko: Stenkitės šerti savo šunį kiekvieną dieną tuo pačiu laiku, kad sukurtumėte rutiną.
  2. Pateikite subalansuotą mitybą: Įsitikinkite, kad jūsų šuns maistas yra subalansuotas ir atitinka jo specifinius mitybos poreikius.
  3. Venkite nemokamo maitinimo: Užuot palikę maistą visą dieną, maitinkite tam tikru laiku, kad padėtumėte valdyti savo šuns apetitą.
  4. Stebėkite porcijų dydžius: Atkreipkite dėmesį į tai, kiek jūsų šuo valgo, ir atitinkamai pakoreguokite porcijų dydį, kad išlaikytumėte sveiką svorį.
  5. Sumažinkite blaškymąsi: Valgymo metu sukurkite ramią ir tylią aplinką, kad jūsų šuo galėtų sutelkti dėmesį į valgymą.
  6. Apsvarstykite galvosūkius valgio metu arba interaktyvias tiektuves: Tai gali padėti paskatinti jūsų šunį psichiškai ir sulėtinti jo valgymo tempą.

Suprasdami savo šuns šėrimo įpročius ir nustatydami nuoseklią šėrimo tvarką, galite padėti užtikrinti, kad jis išlaikytų sveiką apetitą ir bendrą gerovę.

Vaizdo įrašas:

Jokių rankų, jokių kojų, jokių problemų! cast n' Blast {Catch Clean Cook} pėd. Dayton Webber

Autoriaus nuotrauka

Daktaras Chyrle'as Bonkas

Dr. Chyrle Bonk, atsidavusi veterinarijos gydytoja, savo meilę gyvūnams derina su dešimtmečio patirtimi mišrių gyvūnų priežiūros srityje. Be savo indėlio į veterinarinius leidinius, ji pati tvarko savo galvijų bandą. Kai nedirba, ji mėgaujasi ramiu Aidaho kraštovaizdžiu, kartu su vyru ir dviem vaikais tyrinėja gamtą. Dr. Bonk 2010 m. Oregono valstijos universitete įgijo veterinarinės medicinos (DVM) daktaro laipsnį ir dalijasi savo patirtimi rašydama veterinarijos tinklalapiams ir žurnalams.

Palikite komentarą